Lietuvoje – 5 nacionaliniai ir 30 regioniniu parku, kurie vasara sulaukia daug lankytoju, ypac ju gausu netoli miestu esanciuose parkuose. Vienas ju – Kauno mariu regioninis parkas. Jo šeimininkai sako, kad ne visi atvykusieji tinkamai elgiasi, palieka šiukšliu, laužo informacinius stendus. Tad infrastruktura tenka atnaujinti, naudojant iš lankytoju bilietu surinktas lešas.
Išraiškingas Kauno mariu gamtovaizdis – gamtos ir žmogaus kurinys. Daugiau nei 6 tukst. hektaru vandens, aukštos, stacios pakrantes, daugybe atodangu, dvi iš ju – saugomos valstybes. Geriau pažinti atvertus žemes klodus padeda geologinis takas, kuriuo einant atsidengia i kieta uoliena surišto smelio, žvyro sluoksniai. „Musu tikslas yra parodyti, kaip formavosi žeme. Žvelgiant i kai kurias atodangas aiškiai matosi ivairus sluoksniai, kai kada ju galima priskaiciuoti iki 232. Tai reiškia, kad butent tiek metu šie sluoksniai susidarinejo. Galima pamatyti žiemini ir vasarini molio sluoksni. Pastarasis – storesnis“, – pasakojo gamtininkas Povilas Vitkauskas. Moliu, labai panašiu i šokolada, parko darbuotojai kartais vaišina svecius. Sako, skonis kaip šokolado, tik be cukraus. Gražiausiu Lietuvos saugomu teritoriju pažintiniu taku keliautojai išrinko kadagiu slenio taka. Virš mariu iškiles kadagiais ir žolynais apauges status šlaitas – labiausiai lankoma Kauno mariu regioninio parko vieta. Visada žaliuojantys kadagiai grynina ora, naudojami jie kaip vaistiniai augalai. Kadagiu slenio takas irengtas prieš aštuonerius metus, deja, jis jau gerokai susidevejes ir tenka keisti lentas. Pasak parko direktores Nijoles Eidukaitienes, iš Aplinkos remimo programos jau numatyta skirti lešu Kadagiu sleniui. Pažintinis takas bus atnaujintas, paklojant ilgaamžes maumedžio lentas, sutvarkant infrastruktura. Visgi, anot parko direktores, pagrindines problemos lieka tos pacios: parke žmones vis dar šiukšlina, laužoma jo infrastruktura.
